šiuo metu jaučiuosi susimovusi daugelyje gyvenimo sričių, ir dar plius nekenčiu savo kūno. bet šiandien ne nuotaika nekęsti kūno, todėl verčiau pasigraušiu dėl savo susimovimo daugelyje gyvenimo sričių. ir užknisa, kad mane liūdina (labai) tokie dalykai, kaip kad asmeniškai nepažįstamų, bet man autoritetais esančių žmonių požiūris į neįgaliuosius, kuris nesutampa su manuoju. ir kiti panašūs dalykai. ir tai, kad neišeina susitart dėl dovanų pirkimo, ir tai, kad rytoj turėsiu kepti kalėdinius meduolius ir jie neišeis tokie skanūs kaip pirktiniai, ir tai, kad dabar reikės teptis tepalus o po to eiti miegoti, nors nenoriu abiejų dalykų. kad nesugebu nueiti į vakarėlį kai mane kviečia, nes bijau pasiklysti ir ten jaustis ne savimi. kad tėčiui nepatiko mamos mintis giminėms dovanoti riešutų sviestą. kad per kalėdas, kurios turėtų būti gražiausia šventė, reikės važiuoti į tą sumautą kaimą ir bijot kad kas nors paklaus, kaip man sekasi universitete. dieve, kaip mane viskas užknisa.