seniai nerašiau. tai nereiškia, kad nebuvo nieko blogo, tiesiog nenorėjau rašyti. parašius keletą liūdnų įrašų pagalvojau, kad liūdnai rašyti nuobodu ir net pačią užknisa skaityti. todėl gal dabar rečiau rašysiu ir ne vien liūdnus dalykus, o tiesiog šiaip įspūdžius.
šiąnakt vėl sapnavau ateivius. tiksliau, ne visai sapnavau, o miegodama pagalvojau, kaip dabar dažnai būna (toks vaistų poveikis, kad sapnai labai ryškūs ir per juos galima galvoti). pagalvojau apie ateivius ir kilo sapno vaizdiniai, ir aš žiauriai išsingandau, buvo truputį miego paralyžius, bet nesunkus, ir aš suvokiau kad čia viskas netikra. įdomu, kad sapne pagalvoti apie ateivius sukelia daug didesnę baimę, nei tikrovėje. ir dabar pagalvojau, kad žiauriai norėčiau, kad astronomai atrastų nežemišką gyvybę. gautų kokį signalą ar panašiai. truputėlį baisu bet be galo įdomu. ir prisipažinsiu, kad kartais atsidarau delfi vien tam, kad tikiuosi pirmame puslapyje išvysti sensacingą naujieną apie nežemiškos gyvybės atradimą. išvis, mėgtu sensacingas naujienas. tai būna reti atvejai, kai man ištrykšta ašara. mėgaujuosi kiekvienu momentu, kai man ištrykšta ašara, nes tai būna emocijos. tikros emocijos.
šiandien sužinojau savo netikro brolio vardą. per facebooką. per paiešką suradau tėčio meilužės profilį ir ten ji paskelbus nuotraukas su vaiku ir vadina jį vardu. jau paaugęs. nei nežinau kiek jam metų, neatsimenu, kada tiksliai buvo tas įvykis. bet dar buvau mokykloje, taigi kokie penki, mažiausiai. keista pagalvot, kad šiemet sueis penkti metai, kai baigiau mokyklą. taigi, jo vardas laurynas. gražus vardas, nors ir primena kursiokus. prisimenu, tėtis man siūlė išrinkti vardą. sakiau kad pagalvosiu, nors norėjau pavadint petru, pagal peterį spilles. gerai, kad jo nepavadino petru. bet po to vieno karto tėtis daugiau niekada nekalbėjo apie netikrą brolį ir tą moterį. taip ir nesužinojau vardo, iki šiandien. įdomu, ar kadanors susitiksiu su savo netikru broliu. įsivaizduoju, kad jei taip bus, tai po daug metų, kai jis bus užaugęs. tikriausiai mama jam nepasakojo apie mūsų šeimą. papasakos kadanors paauglystėj arba jam suaugus, tada jis mus susiras ir norės susitikti. susitiksim visi keturi - aš, eglė, andrius ir laurynas. o gal taip ir nebus, gal niekas jam nieko nepapasakos, arba jis nenorės susitikti arba manys, kad mes nenorim. aš ir nežinau ar norėčiau. dabar tai tikrai ne, kol dar mažas. vėliau gal ir būtų įdomu, bet labai jau awkward.
valgau keptas aštrias žuveles karamelėje. iš tailando. skanu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą