parašysiu du visiškai skirtingus įspūdžius apie praėjusias dienas.
pirmas
užvakar važiavau pas psichoterapeutę. vienoj stotelėj pusiau įlipo aklas žmogus. jis buvo labai gražus (nors gerai nemačiau veido) ir neaiškios lyties, kas darė jį dar žavesniu. buvau su ausinėm, tai beveik negirdėjau ką sakė, bet turbūt klausė, koks čia autobusas, ir vienam keleiviui atsakius, jis išlipo. liko stovėti ant šaligatvio krašto nuleidęs galvą ir beveik nejudantis. tik su ranka padarė judesį, lyg valytųsi ašaras. niekada neužmiršiu to vaizdo, atrodė, kad jis yra be galo liūdnas ir vienišas. ir pagalvojau, kad aklieji savarankiškai kur nors važiuodami juk nuolat turi žmonių klausinėti. ir pasidarė gėda, kad liūdžiu dėl savo problemų, kurios yra tokios menkos, palygint su aklųjų. o kas, jei esi aklas ir sociofobas? tada išvis negali išeiti iš namų. manau, jei būčiau akla, pulčiau į tokią depresiją, kad norėčiau žudytis. bet net negalėčiau to padaryti, nes negalėčiau nueiti nusipirkti virvės ir būtų baisiai sunku ją reikiamoj vietoj tinkamai užrišti.
antras
vakar buvo nuostabi diena. negaliu šiuo metu atsiminti, kada turėjau geresnę dieną. vienintelis blogis, kad neišsimiegojau. atsikėlus važiavau į gyvąją biblioteką. joje esu ateistė, feministė ir žmogus su depresija. pirmą kartą dalyvavau ir pas mane atėjo daugiausiai žmonių. net negaliu jau pasakyti skaičiaus. bet atrodo, ėjo septynis kartus, paskutinius du kartus po du žmonės, ir dar neįskaitant pokalbio su bibliotekininke. kalbino kaip depresiją, ateistę, depresiją, depresiją, depresiją, feministę, feministę. aš labai pavargau nuo tiek bendravimo, bet labai džiaugiausi. buvau išgėrus tris tabletes raminamųjų, tai sunku atsiminti, apie ką kalbėjau. bet atrodo beveik visus kartus teko paminėti sociofobiją. sunkiausia buvo kalbėti apie feminizmą, nes žmonės klausė klausimų, kuriuos buvo kartais sunku suprasti, o kartais atsakyti. po visko valgėm picą ir tada ėjom su m. ir d. ir dar dviem žmonėm į naujosios kairės paskaitą, kur prisijungė ir v. ten buvo skanių užkandžių ir skanaus alaus. paskui ėjom į baltus dramblius ir skaniai valgėm. jaučiausi labai drąsi ir so excited. ir visą dieną praleidau su labai mėgstamais žmonėmis, ir nesijaučiau atskirta, nereikalinga, nerandanti vietos ir panašiai, kaip dažnai jaučiuosi. viskas buvo savo vietoje ir taip, kaip turi būti. viskas buvo gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą