šio blogo viena iš paskirčių yra iškęsti liūdesį. liūdesys užklumpa kaip koks uraganas ir nusiaubia smegenis. kartais iš liūdesio pridarau dalykų, dėl kurių vėliau, atsipeikėjus po uragano, pasidaro gėda. dabar galėsiu tokiu atveju rašyti čia.
kartais galvoju - nejaugi taip būna tik man? tai turėtų būti bendražmogiškas dalykas. kiekvienas mąstantis žmogus žino, kad mirs, kad viskas laikina, pasaulis žiaurus ir jame tiek baisių dalykų. tai turėtų visus sukrėsti. bet kiti kažkaip susitvarko su savo liūdesiais. manyje per daug mėšlo, per daug minčių. nesistengsiu šito teksto padaryti rišlaus. manyje vienu metu ir per daug minčių, ir jų nėra. nes dažnai jaučiu tik slegiančią tuštumą. kartais padeda muzika...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą