sapnai yra žiauriai geras dalykas

šį rytą sapnavau, kad kažką ginčijausi su tėčiu dėl lgbt. jis išsakė neigiamą požiūrį, kaip jam jie nepatinka ir panašiai. ir kaip blogai, kad aš ginu jų teises. neprisimenu, ar eglę paminėjo. aš labai nervinausi, ginčijausi daug. paskui buvo toks pokalbis, po kurio iškart pabudau ir puoliau užsirašinėt į telefoną:

aš: užsičiaupk! bent prie jūros nešnekėk apie šiuos žmones.
tėtis: kodėl?
aš: prie jūros plika, nuoga saulė. tada matosi, kaip jie kenčia.

man, this is deep. sapne man šita mintis ir atrodė tokia žiauriai gili ir prasminga. sakau, dėl jos net pabudau ir užsirašiau. įdomu, kad sapne puikiai supratau jos prasmę. iškart atsibudus vis dar supratau, bet jau miglotai. dabar žiūriu ir galvoju: wtf. atrodo, kad gal truputį ir aišku, bet kaip žodžiais visa tai paaiškinti, neįsivaizduoju. bet įdomu, kad sapnuose kartais būnu tokia poetiška, visokiom metaforom mąstau. tik jos pačiam sapne atrodo prasmingesnės nei pabudus. sapnai yra žiauriai geras dalykas. jei sapnuočiau nemiegodama, būčiau tikra menininkė.